!-Spaudožvalga

Orchus · Senbūvis Pranešimų skaičius: 124 Join date: 2007-10-27

Augustavo gyventojai vėl blokuoja kelią į Lietuvą

2007.12.16 | 13:02 | balsas.lt

Augustavo gyventojai sekmadienį vėl organizuoja per jų miestą vedančios magistralės blokadą, reikalaudami aplinkkelio statybos. Protesto akcija prasideda 13 val. vietos laiku ir užtruks 2 valandas, skelbia Lietuvos radijas.

Blokadą organizuoja Pilietinis Augustavo aplinkkelio statybos gynimo komitetas. Tai nauja Augustavo piliečių organizacija, nepatenkinta dėl naujos vyriausybės pasyvumo šiuo klausimu.

Šioje akcijoje nedalyvauja ir jos neremia kitas anksčiau protesto akcijas organizavęs aplinkkelio statybos rėmimo komitetas.

Naujasis aplinkosaugos ministras pažadėjo iki gruodžio 21 sušaukti šiuo klausimu visų suinteresuotųjų apvalųjį stalą.

Augustaviečiai kelią blokavo ir šių metų kovą, liepą, lapkritį.

Aplinkkelio statybą buvo sustabdyta dar vasarą to pareikalavus Europos aplinkosaugos komisijai, kuri pagrasino Lenkijai Europos Teisingumo Teismu ir aukštomis baudomis, jei aplinkkelis bus toliau tiesiamas per pagal Europos aplinkosaugos programą saugomą Rospudos upės slėnį.

Orchus · Senbūvis Pranešimų skaičius: 124 Join date: 2007-10-27

Grupelė JAV mokslininkų gamtos atšilimą vadina gamtos reiškiniu

Grupelė mokslininkų teigia, kad atmosferos temperatūros tendencijų lyginimas neparodo šiltnamio efektui būdingų bruožų.

AFP, BNS ir lrytas.lt inf.
2007-12-16 19:05

Nedidelė grupė JAV mokslininkų atkakliai tvirtina, kad priešingai negu mano dauguma jų kolegų, dėl Žemės klimato atšilimo žmonių veikla gali būti nekalta.

Jie tiki, kad pasaulinis atšilimas yra gamtos reiškinys ir remiasi daugybe duomenų, kurie esą patvirtina jų teiginius.

Šios išvados prieštarauja Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) išvadoms, kurioms gauti buvo panaudota dauguma tų pačių duomenų.

3 tūkst. ekspertų vienijanti JT institucija, kurioje dirba ir keletas žymių JAV mokslininkų, kartu su buvusiu JAV viceprezidentu Alu Gore'u už pavojingų klimato kaitos padarinių supratimo didinimą šiemet gavo Nobelio taikos premiją.

Lapkričio viduryje IPCC pateikė ataskaitą, kurioje teigiama, jog žmonijos įtaką planetos atšilimui patvirtina „neabejotini“ įrodymai.

Tirpstantis Alpių kalnų sniegas bei ledynai, plonėjantis Arkties jūros vasarinis ledas ir mažėjantis amžinasis įšalas rodo, jog klimato pokyčiai jau prasidėjo, teigiama ataskaitoje.

Anglies dvideginis, kuris į aplinką patenka deginant naftos, dujų ir anglių produktus, kaupia saulės šilumą, šildydamas Žemės paviršių ir lemdamas klimato sistemos pokyčius.

Tačiau grupė JAV mokslininkų su tuo nesutinka ir Didžiosios Britanijos karališkosios meteorologijos draugijos leidžiamame žurnale „The International Journal of Climatology“ išspausdino straipsnį, kuriame pateikia savo požiūrį.

„Stebimi atšilimo pavyzdžiai, paviršiaus ir atmosferos temperatūros tendencijų lyginimas neparodo šiltnamio efektui būdingų bruožų“, - rašo tyrimui vadovavęs Niujorko valstijos Ročesterio universiteto klimato ekspertas Davidas Douglasas.

„Neišvengiama išvada yra ta, jog žmogaus veikla nėra reikšminga, o pastebimai didesnis anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į aplinką yra tik nežymi šiltnamio efektą lemianti detalė“, - rašo D.Douglasas.

Pasak bendraautoriaus Johno Christi iš Alabamos universiteto, palydovo duomenys „ir nepriklausomi aerostatų duomenys rodo, jog atmosferos atšilimo tendencijos neviršija paviršiaus atšilimo rodiklių“, kai tuo tarpu esant šiltnamio efektui „atmosferos duomenys turėtų būti du ar tris kartus didesni“.

Palydovo stebėjimų duomenys „rodo, jog šiltnamio efekto tyrimo modeliai ignoruoja neigiamą debesų ir vandens garų įtaką, mažinančią išmesto į aplinką anglies dvideginio šiluminius padarinius“.

Todėl žurnalo autoriai „turi pagrindo tikėti, jog esami klimato tyrimai smarkiai pervertina šiltnamio dujų išmetimo į aplinką įtaką“.

Virdžinijos universiteto klimatologui Fredui Singeriui ir dar vienam bendraautoriui dabartinis atšilimas „yra tiesiog dalis natūralaus klimato vėsimo ir šilimo ciklo, kurį galima išvysti ledo šerdyse, giluminėse jūrų nuosėdose ir stalagmituose... ir aprašyta šimtuose darbų, kurie publikuojami specialiuose žurnaluose“.

Kol kas nėra žinoma, kaip atsiranda šie klimato ciklai, tačiau „labiausiai tikėtina, jog juos sukelia Saulės vėjo ir susijusių magnetinių laukų pakitimai, kurie lemia debesuotumą ir atitinkamai kontroliuoja žemės paviršių pasiekiančios saulės šviesos kiekį, taigi - ir klimatą.“

Neseniai Nacionalinio spaudos klubo susitikime Vašingtone F.Singeris teigė, kad patvirtinto įrodymo, jog žmonija gali sukelti klimato pokyčius, nėra.

Pasak jo, turima informacija yra nevienareikšmiška. Pavyzdžiui, pasaulinė temperatūra augo 1900-1940 metais, dar prieš žmonijai pradedant deginti didžiulius kiekius angliavandenilių. O 1940-1975 metais, išaugus naftos ir anglies sunaudojimui, temperatūra sumažėjo.

F.Singeris tiki, kad kitos aplinkybės - Saulės vėjo ir Žemės magnetinių laukų pokyčiai, lemiantys debesų formąvimąsi, Žemės paviršių pasiekiančios saulės šviesos kiekį ir kartu temperatūrą - turi daug daugiau įtakos nei „šiltnamio dujų“ išmetimas į aplinką.

Orchus · Senbūvis Pranešimų skaičius: 124 Join date: 2007-10-27

Šeškinės ozo keltų pavojų unikaliam gamtos paminklui

Kol nėra Šiaurinės g., viadukas tarnautų kaip dviejų lygių įvažiavimas į „Akropolį“ ties „Ermitažu“.

Julius Steišūnas
2007-12-16 15:07 | lrytas.lt

Šeškinės ozas – ozas Vilniaus Šeškinės mikrorajono teritorijoje, gamtos paminklas. Šeškinės ozas yra ledynmetinio akumuliacinio reljefo Vilniaus mieste unikalus elementas. Ozų Lietuvoje 9, tačiau Šeškinės yra įspūdingiausias ir pats išraiškingiausias, ilgiausias. Jame aptinkama iki šiol ten gyvenančių ežių, voverių, kiškių, kurapkų, genių, lakštingalų, augančių retų augalų - šilagėlių. Tai nuostabi vieta pasivaikščiojimui. Jį ir jo aplinką būtina išsaugoti neužstatytą statiniais ar gatvėmis.

2007 m. rudenį greta prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ ir sankryžos su Geležinio vilko gatve pradėtas statyti viadukas, ateityje turėsiantis sujungti prekybos centro pastatus su būsima Šiaurine gatve. Jungtis drieksis per Šeškinės ozo gamtos paveldo objektą – unikalų Šeškinės Ozo draustinį (arba visai šalia jo), smarkiai sumažindama nuostabų gamtos kampelį ir įsijungdama į būsimą Šiaurinę gatvę netoli Šeškinės ozo ežeriuko.

Pagal 2006 m. spalio 27 d. pasirašytą sostinės Savivaldybės ir AB „Vilniaus Akropolis“ sutartį dėl infrastruktūros plėtros - pramogų ir prekybos centro ir administracinio pastato Ozo g. 25 aprūpinimo reikiamais energetiniais resursais bei įtraukimo į bendrą miesto transporto ir susisiekimo sistemą, „Vilniaus Akropolio“ finansiniai įsipareigojimai pagal šią sutartį iš viso sieks 12 mln. Litų.

AB „Vilniaus Akropolis“ įsipareigojo savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti dviejų lygių transporto mazgą - viaduką virš Ozo gatvės, sujungsiantį pastatus Ozo g. 25 su planuojama Šiaurine gatve ir skirtą aptarnauti papildomiems įvažiavimo ir išvažiavimo keliams tarp pramogų ir prekybos centro ir Ozo gatvės. Kol nėra Šiaurinės g., viadukas tarnautų kaip dviejų lygių įvažiavimas į „Akropolį“ ties „Ermitažu“. Tiek statomas viadukas, tiek būsima Šiaurinė gatvė bus labai naudingi miestui, kuriems pritariu, tačiau tik ne gatvė - jungtis iš Akropolio per Šeškinės ozą.

Tiesti minėtą jungtį, darant neigiamą poveikį Šeškinės ozo gamtos paveldo objektui tikrai nėra jokios didelės prasmės. Juk vos už kelių šimtų metrų lygiagrečiai driekiasi Geležinio vilko gatvė, kuri puikiai yra sujungta su Ozo g. bei bus sujungta su Šiaurine g. Šioje vietoje nėra jokio tikslo tankinti gatvių tinklą.

Gyvenamieji namai, kurie išdygo ir tebedygsta buvusiuose soduose šalia Šeškinės ozo, taip pat neturėtų būti suinteresuoti naująja jungtimi. Juk vietoj naujos gatvės statybos, pakaktų išasfaltuoti lėtėjimo bei greitėjimo juostas Geležinio vilko gatvėje, kurios būtų susijusios su įvažiavimu į gyvenamųjų namų buvusiuose soduose kvartalus ir užtikrintų saugų eismą, važiuojantiesiems iš šių kvartalų ir įsiliejant į Geležinio vilko gatvę.

Gatvės-jungties per ozą statyba planuojama dar negreit, nes darbai prasidės tik nutiesus Vilniaus vakarinį aplinkkelį ir nutiesus Šiaurinę gatvę. Tačiau jau dabar reikia pradėti rinkti pasipriešinimo balsus, nes po to gali būti per vėlu. Aišku yra viena, jog jungties statyba tikrai planuojama ir apie ją žino ir SĮ „Vilniaus planas“ darbuotojai bei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Mielas pilieti (-e), jei nepritari minėtos gatvės - jungties nuo Akropolio per ozą statybai, pasirašyk peticiją www.peticija.lt/visos/169

Peticija bus vienas iš ginklų minėtos jungties per ozą statybų uždraudimui ateityje.

Orchus · Senbūvis Pranešimų skaičius: 124 Join date: 2007-10-27

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15338216

„Žalieji“ žlugdo K.Prunskienės susitikimus Briuselyje

Rasa Lukaitytė, www.DELFI.lt
2007 gruodžio mėn. 17 d. 11:43

Metaliniai karkasai apdengti žvejybos tinklais Briuselyje pasitinka Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrus, pirmadienį ketinančius dalyvauti ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų Tarybos sesijoje. Tokią akciją prie Tarybos būstinės surengę „žalieji“ neįleidžia sesijos dalyvių ir protestuoja prieš žuvų išteklių mažėjimą pasaulio vandenyse.

Lietuvos žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė DELFI pasakoja į pastatą prasmukusi po požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau ne visiems jos kolegoms taip pasiseke.

„Užblokuotos visos durys, mes per stebuklą anksčiau atvažiavę prasprukom. (...) Nepasiruošę buvo tokiai staigmenai“, – pasakojo ji.

10 val. vietos laiku turėjęs įvykti posėdis vėluos, nes, anot ministrės, dėl „žaliųjų“ barikadų ministrai negali patekti į pastatą ir greičiausiai nesusirinks ministrų kvorumas.

K. Prunskienė pasakoja, kad „žaliųjų“ protestai jau sužlugdė Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų susitikimą, turėjusį vykti pirmadienio rytą.

„Kiti ministrai neprasiskverbė į pastatą“, – priežastį įvardija ministrė.

Popietinėje ministrų Tarybos sesijos darbotvarkėje numatyta aptarti ir paukščių gripo proveržį Europoje.

Orchus · Senbūvis Pranešimų skaičius: 124 Join date: 2007-10-27

Ekonomika svarbiau už kataklizmą

BNS, Lietuvos žinios | 2007-12-17

Delegatams ginčijantis Balyje aplinkosaugos aktyvistai reikalavo išgelbėti Žemę ateinančioms kartoms.

Vargais negalais Jungtinių Tautų (JT) narės patvirtino dvejų metų (iki 2009-ųjų) derybų veiksmų planą ateities sutarčiai, kurios tikslas - sumažinti klimato pokyčius nuo globalinio siaubo iki išsprendžiamos problemos.

Planuojama sutartis turėtų įsigalioti 2012 metų pabaigoje, kai baigs galioti Kioto protokolas. Derybos dėl būsimų derybų kurortinėje Indonezijos Balio saloje truko 13 dienų. Šalys kovėsi dėl kiekvieno žodžio, skaičiaus ar net kabliataškio ieškodamos schemos šiai ateities sutarčiai. Derybininkų susitarimą žiniasklaida sutrumpintai praminė Balio veiksmų planu, bet, kaip sakė JT klimato kaitos vadovas Yvo de Boeras, toks lengvabūdiškas terminas vargu ar tinkamas tokiam sudėtingam teisiniam JT dokumentui.

Vienas didžiausių kliuvinių susitarti buvo JAV pozicija, tačiau galiausiai vyriausioji JAV derybininkė netikėtai pareiškė, kad nepaisant išlygų dėl besivystančių šalių įsipareigojimų Vašingtonas "eis į priekį ir prisijungs prie susitarimo dėl klimato kaitos". Tai buvo visiškai priešingas Paulos Dobriansky pasisakymas nei ankstesnis, kai ji teigė prieštarausianti pasiūlymo projektui dėl kovos su klimato kaita. Tas jos pasisakymas kitų delegatų buvo sutiktas kone švilpimu.

Nepaisydama JAV priešinimosi, Europos Sąjunga ir toliau primygtinai reikalavo, kad turtingoms valstybėms būtų nustatytos griežtos gairės iki 2020 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Vis dėlto Europos aplinkos komisaras Stavras Dimas nepakartojo ES reikalavimo paminėti konkrečius skaičius: iki 2020 metų sumažinti dujų išmetimą 25-40 proc. lyginant su tarša 1990 metais. Bent jau tikslas iki 2050 metų nors pusiau sumažinti visame pasaulyje į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį dokumente liko.

Orchus · Senbūvis Pranešimų skaičius: 124 Join date: 2007-10-27

Teisme - dar viena prokurorų pergalė prieš neteisėtas statybas Kuršių nerijos nacionaliniame parke

2007.12.17 | 16:52 | balsas.lt

Klaipėdos apygardos administracinis teismas panaikino kelis teisės aktus, susijusius su neteisėtų statybų plėtra Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Teisės aktai buvo panaikinti praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymu.

Pasak prokuratūros pranešimo, teismas panaikino 2001 metų rugsėjo 5 dienos Neringos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos tarp Miško ir Kalno gatvių Juodkrantėje detalusis planas.

Taip pat bei panaikinti trys Neringos savivaldybės administracijos išduoti projektavimo sąlygų sąvadai, pagal kuriuos šioje vietoje buvo sumanyta dalį valgyklos rekonstruoti į gyvenamuosius namus.

Praėjusį penktadienį Klaipėdos apygardos administracinis teismas patenkino du apygardos vyriausiojo prokuroro prašymus. Teismas panaikino 2000 metų liepos 13 dienos Neringos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas rūkyklų komplekso Nidoje detalusis planas.

Patenkintas ir prokuratūros prašymas panaikinti 2000 - 2001 metais priimtus Neringos savivaldybės tarybos, jos administracijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimus, projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimus bei pripažinimo tinkamu naudoti aktus, susijusius su poilsio namų ir pagalbinio pastato rekonstrukcija Nidoje, Purvynės g. 1.

Pasak Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiosios prokurorės Sigutės Stropienės, teismai jau patenkino penkis apygardos vyriausiojo prokuroro prašymus naikinti teisės aktus dėl neteisėtų statybų Kuršių nerijoje.

"Tačiau tik vienas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs", - pranešime spaudai cituojama prokurorė.

Viena administracinė byla yra išnagrinėta visose teismų instancijose ir priimtas galutinis sprendimas. Kiti teismų sprendimai dar gali būti skundžiami apeliacine tvarka.

Šią savaitę Klaipėdos apygardos administraciniame, apygardos bei apylinkės teismuose bus nagrinėjami dar keturi analogiški Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymai ir civiliniai ieškiniai, tarp kurių - ir prašymas panaikinti 2000 metų lapkričio 10 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Gintaro įlankos Juodkrantėje šiaurinės dalies detalusis planas.

Šaltinis: BNS

Orchus · Senbūvis Pranešimų skaičius: 124 Join date: 2007-10-27

Panevėžio rytas, 2007-12-18
Dovilė BARVIČIŪTĖ

Aštriadančiai graužikai traukia į miestą

Nevėžyje ties Panevėžio konsultacijų poliklinika ir bendruomenių rūmais apsigyvenę bebrai nusitaikė į upės pakrantėje augančius medžius - jau visiškai nuniokojo storą karklą, kiti medžiai gerokai apgraužti ir gali bet kada nugriūti.

Toks bebrų elgesys stebina ne tik pro šalį einančius panevėžiečius, bet ir aplinkosaugininkus.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vedėjas Giedrius Motiejauskas teigė, kad tokie atvejai, kai bebrai ima graužti medžius kone miesto centre, yra labai reti. Dažniausiai šie graužikai veisiasi melioracijos grioviuose, esančiuose už miesto ribų.

Į miestą - vandeniu ir sausuma

Gamtininkai sako pastebėję, kad pastaruoju metu bebrai sparčiai dauginasi. Ekologų apskaičiavimais, po kelerių metų bus pasiekta kritinė bebrų populiacijos riba ir šie graužikai ims masiškai keltis į miestų kanalizacijas, šiukšlynus ar parkus.

Kad bebrų daugėja, patvirtino ir Medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas Petras Narbutas.

"Kasmet bebrų sugauname vis daugiau. Ankščiau per medžioklės sezoną Panevėžio rajone sumedžiodavome apie 100 bebrų, dabar - beveik 500", - "Panevėžio rytui" sakė P.Narbutas.

Praėjusiais metais, nuo rugpjūčio 1 iki balandžio 15 dienos, kai leidžiama medžioti graužikus, Panevėžio rajone medžiotojai sugavo 344 bebrus.

Pasak P.Narbuto, bebrai Panevėžį pasiekia ne tik plaukdami upe - jie tiesiog plūsta į miestą.

Ūkininkams pridaro žalos

Kai kurios Panevėžio rajono apylinkės dažnai patvinsta nuo bebrų užtvankų sulaikyto vandens. Ūkininkų laukai, esantys arčiau melioracijos griovių, virsta ežerais, užliejami pasėliai, keliai.

Pasak P.Narbuto, ūkininkai kasmet patiria nemenkus nuostolius dėl užtvindytų laukų ir kelių.

Medžiotojų vadovas prisiminė, kad visai neseniai ties Raguvėle bebrai po keliu pasidarė pralaidą. Ten nuvykusiems kelininkams teko paplušėti ne vieną valandą.

"Vyrai, pamatę bebrų padarytą pralaidą, gerokai nustebo: į vieną vietą bebrai sunešė purvą, molį, žemę, medžių šakas. Visa tai gerai sulipo, todėl teko smarkiai paprakaituoti, kol viską pavyko išardyti", - pasakojo P.Narbutas.

Kitoje aplinkoje darosi agresyvūs

Kertant medžius ir dėl to nykstant miškams, bebrai, kaip ir kiti laukiniai gyvūnai, prisitaiko prie žmonių ir apsigyvena ne tik miestų pakraščiuose, bet ir šiukšlynuose, kanalizacijose. Kartais įsikuria net pačiame miesto centre.

Per vieną naktį suaugęs bebras sugeba nugriaužti iki 10 vidutinio storumo (30-40 centimetrų) medžių. Tačiau dažniausiai jie graužia plonesnius, apie 20 centimetrų storio medelius.

Mokslininkai nustatė, kad bebrams persikėlus į miestus jų elgesys gerokai pasikeičia: graužikai tampa agresyvesni, o graužimo ir užtvankų statymo instinktai išlieka tie patys.

Pasak P.Narbuto, savigynai bebrai naudoja ne tik dantis, bet ir stiprius nagus, kurie lengvai plėšo net ir storiausių medžių žievę.

Medžiotojas bebrus laiko baikščiais gyvūnais, tačiau jis prisimena ne vieną atvejį, kai nuo bebro nukentėjo medžiokliniai šunys.

Kelia pavojų žmogaus gyvybei

Internete galima rasti keistų pasakojimų apie tai, kad bebrai užpuola net žmones.

Kaip rašo svetainė www.laikas.lt, Lietuvoje per pastaruosius keliasdešimt metų užfiksuoti keli atvejai, kai bebrai užpuolė žmones, kelis net mirtinai sužalojo.

Daugiau nei prieš 30 metų Macejiškių kaime bebrai užpuolė ir paskandino upėje besimaudančią devynerių metų mergaitę.

Bebrams užpuolus besimaudančius Dvarčionių gyvenvietės vaikus, vienas iš jų nuskendo graužikui sužalojus koją, kitas liko be pirštų.

Prieš 20 metų netoli Leipalingio bebrai užpuolė dirbančius melioratorius. Vienam iš jų teko amputuoti apgraužtą pėdą.

Kone šiurpiausias įvykis prieš 10 metų nutiko šalia Kauno. Tąkart bebrai Lapių sąvartyne užpuolė ir mirtinai sužalojo du benamius.

Medžiotojai gūžčioja pečiais

"Panevėžio ryto" korespondentė telefonu susisiekė su Kauno rajono Lapių seniūnu Rimantu Stankumi ir pasiteiravo, kiek tiesos yra tokiuose pasakojimuose.

Nors seniūnas yra medžiotojas, jis teigė nieko negirdėjęs apie tai, kad bebrai kartais žudo žmones.

"Tiesa, prisimenu, visai neseniai spaudoje skaičiau, kad pasiutęs bebras užpuolė savo šeimininką", - sakė R.Stankus.

Nei apie tragediją Lapių šiukšlyne, nei apie kitus panašius įvykius teigė nieko negirdėjęs ir Panevėžio medžiotojų vadovas P.Narbutas.

Orchus · Senbūvis Pranešimų skaičius: 124 Join date: 2007-10-27

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15340523

Dėl neteisėtų statybų Kuršių nerijoje teismai naikina teisės aktus

www.DELFI.lt
2007 gruodžio mėn. 17 d. 14:39

Praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos administracinis teismas patenkino tris Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymus panaikinti teisės aktus, susijusius su neteisėtų statybų plėtra Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Kaip praneša Klaipėdos apygardos prokuratūra, teismas panaikino 2001 metų rugsėjo 5 dienos Neringos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos tarp Miško ir Kalno gatvių Juodkrantėje detalusis planas, bei panaikino tris Neringos savivaldybės administracijos išduotus projektavimo sąlygų sąvadus, pagal kuriuos šioje vietoje buvo sumanyta dalį valgyklos rekonstruoti į gyvenamuosius namus.

Gruodžio 14 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas patenkino du Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymus. Teismas panaikino 2000 metų liepos 13 dienos Neringos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas rūkyklų komplekso Nidoje detalusis planas.

Patenkintas ir prokuratūros prašymas panaikinti 2000- 2001 metais priimtus Neringos savivaldybės tarybos, jos administracijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimus, projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimus bei pripažinimo tinkamu naudoti aktus, susijusius su poilsio namų ir pagalbinio pastato rekonstrukcija Nidoje, Purvynės g. 1.

Pasak Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiosios prokurorės Sigutės Stropienės, teismai jau patenkino penkis apygardos vyriausiojo prokuroro prašymus naikinti teisės aktus dėl neteisėtų statybų Kuršių nerijoje. „Tačiau tik vienas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs“,- sakė prokurorė. Viena administracinė byla išnagrinėta visose teismų instancijose ir priimtas galutinis sprendimas, o kiti teismų sprendimai, prokurorės teigimu, dar gali būti skundžiami apeliacine tvarka.

Šią savaitę Klaipėdos apygardos administraciniame, apygardos bei apylinkės teismuose bus nagrinėjami dar keturi analogiški Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymai ir civiliniai ieškiniai, tarp kurių - ir prašymas panaikinti 2000 metų lapkričio 10 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Gintaro įlankos Juodkrantėje šiaurinės dalies detalusis planas.

Orchus · Senbūvis Pranešimų skaičius: 124 Join date: 2007-10-27

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15349894

Patelei susidomėjus patinu, jos genai nustoja veikti

www.mokslasplius.lt
2007 gruodžio mėn. 18 d. 12:53

Kuomet kardžuvės patelė susidomi patinu, vieni genai jos smegenyse „išsijungia“, o kiti „įsijungia“, teigia Teksaso universiteto biologai. Molly Cummings ir Hansas Hofmannas pastebėjo, kad daug genų pradėdavo veikti, kuomet patelė susidomėdavo patinu, bet dar daugiau nustodavo veikti.

„Kuomet netoliese sukiodavosi patrauklus patinas, genai būdavo „išjungiami“ aktyviausiai. Tokie pokyčiai galbūt leidžia patelėms pasirengti poravimuisi“, – pastebėjimus aiškino M. Cummings, bendrosios biologijos profesorė.

Tie patys genai, kurių veikla suaktyvėdavo, patelėms esant su patraukliais patinais, „išsijungdavo“ patinams susidėjus su kitomis patelėmis. Šis tyrimas yra vienas iš nedaugelio, kurie sieja genų ekspresijos pokyčius su elgsenos pakitimais įvairiose situacijose.

Mokslininkai mano, kad jų tyrinėti genai gali reguliuoti poravimosi ypatumus visuose stuburiniuose gyvūnuose. Tyrimo rezultatai spausdinami gruodžio mėn. „Proceedings of the Royal Society of London“ žurnale.

Kardžuvės patelės susidomi didesniais, spalvingesniais patinais, su išraiškingesniais ornamentiniais raštais, ilga uodega. 30 min. trukusių eksperimentų metu patelės buvo paleistos rezervuaro, kuris turėjo tris zonas, centre. Netoli atsiradus patraukliam patinui, patelės imdavo demonstruoti tipišką poravimosi elgesį. Taip pat buvo ištirtas patelių elgesys su kitomis patelėmis, su mažesniais (nepatraukliais) patinais ir tuščiuose rezervuaruose.

Iškarto po eksperimento buvo išskirta patelių RNR ir nustatyta, kurie genai patelių smegenyse buvo aktyvuoti, o kurie nuslopinti. Buvo ištirta 3 tūkst. genų ir aptikti 77 turėję įtakos patelėms pasirenkant partnerį. „Aptikome daug genų, kurių vaidmuo poravimosi procese anksčiau nebuvo žinomi“, – sakė biologijos profesorius H. Hofmannas.

Genų aktyvumas per 30 min. keitėsi labai greitai. „Anksčiau nemanėme, kad genomas yra toks dinamiškas, nuolat kintantis. Per trumpą laiką 10 proc. baltymus koduojančių genų gali pakeisti savo būklę. Šiuos procesus mes susiejome su socialine elgsena“, – sakė H. Hofmannas. Toliau mokslininkai stengsis identifikuoti specifinius smegenų regionus, kuriuose vyksta genų ekspresija. Tai pat jie norėtų patys nuslopinti ar aktyvuoti tam tikrus genus ir stebėti kaip tai paveiks elgseną.

„Norėtume „geidžiamiausią“ patelę padaryti negeidžiama ir atvirkščiai“, – teigė M. Cummings. Ji pabrėžė, kad išaiškinus, kaip genetika veikia elgseną, bus lengviau suprasti varomąsias evoliucijos ir rūšių susidarymo jėgas.

Bombastick · Temos pavadinimas: Re: !-Spaudožvalga Antr. 12 18, 2007 5:41 pm

[quote="Orchus"]Šimpanzių atmintis - geresnė už studentų

Šitas tai geras, tai dar vienas įrodymas, kad gyvūnai daug kuo mus lenkia Smile

Orchus · Senbūvis Pranešimų skaičius: 124 Join date: 2007-10-27

Lietuvos žalieji priešinasi komunalinių atliekų deginimui šalia Gariūnų turgavietės

2007-12-18 | bernardinai.lt

Lietuvos žaliųjų judėjimas rytoj, gruodžio 19 dieną, 13.15, prie savivaldybės (Europos aikštėje) kviečia Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės ir Gerosios vilties rajonų gyventojus i į protesto akciją prieš komunalinių atliekų deginimą prie Gariūnų turgavietės.

Lietuvos žaliųjų teigimu, sprendimas netoli Gariūnų turgavietės deginti komunalines atliekas rodo, kad nei lazdynų, nei karoliniškių, nei kitų Vilniaus rajonų gyventojų sergamumas dėl padidėjusios oro taršos valdininkams nerūpi. Taip pat vengiama drąsiai atsakyti į gyventojų klausimus ar bus laikomasi būsimoje gamykloje saugios eksploatacijos režimo ir ar tikrai, kaip dabar tikina „Cowi Baltic“ atstovai, gamykla bus įrengta pagal naujausias technologijas.

Jau dabar, kaip teigė Seimo narė V. Martinkaitienė, ten pat deginant medicinines atliekas, nuolat į orą patenkančių teršalų kiekis 30 proc. ir daugiau viršija leistinas normas. Nepaisant to, toje pačioje įmonėje ruošiamasi deginti ir pavojingas atliekas.

Akcijos organizatorių teigimu, visuomenės niekas neinformavo apie laukiančias grėsmes, kai bus pradėtas komunalinių atliekų deginimas prie Gariūnų turgavietės. Taip pat neatsižvelgta į pareitų metų birželio mėnesį pasirašytą tarpusavio susitarimą ( tarp būsimos Regioninės atliekų deginimo gamyklos, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ ) dėl Regioninės atliekų deginimo gamyklos statybos ir užtikrinimo, kad visa pagaminta energija bus savivaldybės supirkta.

Orchus · Senbūvis Pranešimų skaičius: 124 Join date: 2007-10-27

Ekskomisaro sūnui griovimo paslaugos kainuos 350 tūkstančių litų

Vilniaus rajone Svironių kaime esančios sodybą A.Kaliačiui reikia nedelsiant nugriauti.

"Lietuvos žinios" ir lrytas.lt inf.
2007-12-19 09:04

Sostinės policijos buvusio vadovo Eriko Kaliačiaus sūnus ilgai nenorėjo pats griauti neteisėtai suręstų pastatų. Tačiau Vilniaus apskrities valdininkai parengė jam staigmeną - 350 tūkst. litų kainuosiančius griovimo darbus, kuriuos atliks samdyti rangovai, rašo „Lietuvos žinios“.

Skandalas dėl Vilniaus rajone Svironių kaime esančios sodybos kilo dar 2005-aisiais. Tada paaiškėjo, kad ne vienus metus į statomą sodybą dirbti buvo vežami policijos areštinėje laikyti asmenys. Faktams iškilus į viešumą E.Kaliačius suskubo atsistatydinti, o vėliau už piktnaudžiavimą tarnyba buvo nuteistas trejiems metams nelaisvės bausmės vykdymą atidedant.

Tačiau aistros dėl tada jau sūnui Andriui Kaliačiui padovanotos kaimo turizmo sodybos nenurimo. Mat buvo nustatyta, kad statiniai joje suręsti neteisėtai. A.Kaliačius tikino pastatęs tik rąstinius namus ir smuklę. Kūlių ežero apsauginėje juostoje esanti prieplauka ir atraminė sienelė čia jau buvo sklypą perkant.

Kalbėti nenorėjo

Pasibaigus teismų maratonui A.Kaliačius buvo įpareigotas nugriauti neteisėtus statinius, tačiau iki šiol jokie griovimo darbai ten nevyksta. Neseniai už teismo sprendimo nevykdymą A.Kaliačiui buvo skirtos 500 ir 400 litų baudos.

Pasak Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto Vilniaus rajonui Gedimino Černiausko, A.Kaliačius ir toliau ignoruoja teismo nurodymą.

LŽ pavyko susisiekti su šiuo metu tėvo bendrovėje „Ekada“ dirbančiu A.Kaliačiumi, tačiau šis kalbėtis nepanoro. Paklaustas, ar ketina imtis griovimo darbų, vyras trumpai atrėžė „viso gero“ ir nutraukė pokalbį.

Siekė išsisukti

Vilniaus rajono teismui įpareigojus A.Kaliačių nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, šis netrukus pardavė žemės sklypą, kuriame įrengta kaimo turizmo sodyba. Pastatų parduoti A.Kaliačius negalėjo, nes jie neregistruoti. Neoficialiomis žiniomis, A.Kaliačius taip tikėjosi išsisukti nuo griovimo darbų. Tačiau teismas pateikė išaiškinimą, kad atsakingas už pastatų griovimą tebėra A.Kaliačius, nes teismo sprendime jis įvardytas kaip nelegalių statybų kaltininkas.

Žemės sklypą įsigijusi Marytė Bimbirienė sudarydama sutartį žinojo, kad pastatai turės būti nugriauti. Todėl ji privalo įsileisti į savo valdą A.Kaliačių ir statybininkus, atvyksiančius atlikti griovimo darbų. Jau parengti vykdyti antstolių nutarimai, tačiau A.Kaliačius į juos iki šiol nekreipė dėmesio.

Antstolė Jurgita Bareikienė, prižiūrinti, kad būtų nugriauta Kūlių ežero pakrantėje esanti prieplauka, LŽ nurodė, jog gruodžio pradžioje už sprendimo nevykdymą A.Kaliačiui skirta 500 litų bauda. „Turbūt turėsime vėl kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo, nes niekas nedaroma“, - sakė antstolė. Ji dar nėra gavusi iš teismo vykdomosios bylos, tačiau vos tik gaus reikiamus dokumentus, vėl vyks į Svironis apžiūrėti prieplaukos.

Griauti liepta nedelsiant

Antstolė Aurelija Puodžiukienė prižiūri, ar vykdomas teismo sprendimas dėl rąstinių pastatų, smuklės griovimo. Ji teigė, kad už šio sprendimo nevykdymą A.Kaliačiui paskirta 400 litų bauda. „Šią savaitę ketiname nuvykti ten su administracijos atstovais ir pažiūrėti, ar kas nors atlikta“, - LŽ sakė A.Puodžiukienė. Antstolė teigė, kad konkrečios nugriovimo datos teismas nėra nustatęs. Įstatyme tėra numatytas „protingas terminas“.

Teismo sprendimas įsiteisėjo gruodžio pradžioje. Tačiau jau jį skaitydama Vilniaus rajono teisėja Liuda Arlauskienė įspėjo, kad šiuo atveju „protingas terminas“ negali būti skaičiuojamas mėnesiais. Teismo sprendimą privalu vykdyti nedelsiant. „Tikiuosi, kad mums neteks teisme susitikti dar po mėnesio“, - nedviprasmiškai pareiškė teisėja.

VAVA ketino pastatus griauti padedama rangovo, tačiau didžiulės sumos pabūgo pats A.Kaliačius. Apskrities valdininkai pabrėžė, kad didelė suma pagrįsta tuo, jog namai rąstiniai ir juos reikia išrinkti rankomis.

Orchus · Senbūvis Pranešimų skaičius: 124 Join date: 2007-10-27

Vyrai ir gulbė

Laikomasi nuostatos, kad vyriškoji žmonijos dalis ir grožiui abejingesnė, ir širdies kietesnės esanti. Tačiau gal vyrai tik atvirai nedemonstruoja savo jausmų?
Vėlų penktadienio vakarą, apie dešimtą valandą, suskambo telefonas. Pasigirdo susijaudinęs vyriškas balsas: „Gelbėkit, nebežinau, kur kreiptis, o reikalas nelaukia. Palankės gatvės tvenkinyje įšalo gulbė". Nors spaudė šaltukas, lyg ir neatrodė, kad gulbė jau galėjo įšalti. Tačiau vyras tikino, kad lesindamas bando išvilioti paukštį gal kelias valandas. Seniai jau sutemo, tvenkinį baigia užtraukti ledukas, kantrybė ant ribos, o ilgakaklė baigia įšalti! Gaila baltosios gražuolės. „Negi niekas nepadės ir paukštis žus?" - piktinosi vyras, į kurio pagalbos šauksmą esą niekas neatsiliepia.
Gelbėti - tai gelbėti. Pirmoji į galvą šovusi mintis - aplinkosaugininkai. Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Rokas Šatkus telefonu sakė pernai ne vieną gulbę gelbėjęs iš tokios padėties, šiemet dar neteko. „Čia padėti gali tik gaisrininkai", - pripažino jis. Tad paskambino jiems. Kaip paskui pasakojo, ugniagesiai nesipriešino, suprato bėdą, bet prireikė viršininko L. Prialgausko leidimo. Į šią gelbėjimo akciją, duodamas sutikimą, įsitraukė ir jis. Na, o mūsų fotografas Saulius Narkus, išgirdęs, koks reikalas, metė visus darbus ir taip pat išskubėjo į įvykio vietą.
Tačiau iškilo ir kita problema: kur, artėjant nakčiai, dėti išgelbėtą gulbę? Su situacija supažindintas gyvūnų globos draugijos atstovas Antanas Liutikas suko galvą - lyg tyčia visi voljerai užimti. Nėra padėties be išeities, jei žmogus ieško. „Vežkit pas mane, priglausiu pagalbiniame pastate. Negi paliksi lauke?" - kilniaširdiškai pasiūlė ponas Antanas.
Prie tvenkinio atvykusius gaisrininkus, kaip vėliau pasisekė sužinoti, pasitiko ponas Redas Marčiukaitis, kuris ir buvo šios istorijos pradžių pradžia. Vyrai nuleido ant vandens valtį ir ėmė irtis prie tamsoje boluojančios gulbės. Tačiau laukinis sutvėrimas nesuvokė kilnių žmonių tikslų. Savo kūno svoriu laužydamas leduką, paukštis neprisileido gelbėtojų. Rytą ant ledo jos nebebuvo...
Bet ši istorija - ne tiek apie gulbę, kiek apie vyrus, kurie neliko abejingi. Iš lūpų į širdis sklido pagalbos šauksmas ir net tokį vėlyvą penktadienio vakarą neatsirado nė vieno, kuris būtų pasakęs, kad tai - ne jo reikalas. „Toks mūsų darbas - gelbėti", - telefonu pasakė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dispečeris.
Taigi va, kokie plungiškiai gyvena mūsų mieste.

„Plungės" inf.

Orchus · Senbūvis Pranešimų skaičius: 124 Join date: 2007-10-27

2007-12-19

Žalieji detektyvai smogė teršėjui

Šiukšlėmis paslapčia miškus teršiantys asmenys turėtų gerokai sunerimti - bent jau Rietavo miškų urėdijos miškininkai tapo savotiškais žaliaisiais detektyvais, sugebančiais surasti teršėjus ir juos nubausti.

Tuo vakar įsitikino "Vakarų ekspreso" žurnalistai, dalyvavę savotiškos miško teršėjo bylos narpliojime - ne be nuotykių surastas ir pinigine bauda nubaustasšiukšles Rietavo savivaldybės teritorijoje, valstybiniame miške, išpylęs klaipėdietis.

Išmetė dokumentus

Siekiant apsaugoti miškus nuo teršėjų, Rietavo miškų urėdija buvo įsteigta miškų apsaugos operatyvinė grupė.

Jos vadovas Aloizas Balsys ėmėsi aiškintis, kas prieš keletą savaičių Tarvydų miške, šalia keliuko, išvertė maišus su pavojingomis atliekomis.

"Atliekų - apie vieną kubinį metrą. Mėtėsi maišai su statybinėmis medžiagomis, automobilio dalys, apie 20 padangų. Tai - gamtai pavojingos atliekos. Mums pasisekė, kad šiukšlintojas išmetė ir automobilio draudimo dokumentus, kuriuose įrašyti jo asmeniniai duomenys", - sakė A. Balsys.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime buvo įrašyti Evaldo R. duomenys. Aplinkosaugininkai nustatė, kad jis dirba vienoje bendrovėje Gargžduose, ir nuvyko į darbovietę.

Vyriškis ramiai pasakojo apdraustąjį "Volkswagen Passat" jau pardavęs, tačiau šiukšlių miške nepylęs.

"Aš net eidamas žvejoti susirenku visus indelius, kuriuose laikau sliekus. Gamtos niekada neteršiau ir neteršiu", - dėstė jis.

Tačiau aplinkosaugininkai vis viena surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą.

"O kaip šiukšlių maiše atsidūrė jums priklausiusios mašinos dokumentai? Aš rašau protokolą, o jūs teisme galėsite aiškintis, kaip miške atsirado jūsų dokumentai kartu su krūva šiukšlių", - nesuprato A. Balsys. Jam buvo paaiškinta, kad dokumentai liko dėklėje.

Sumokėjo baudą

Įtariamam gamtos teršėjui aplinkosaugininkai paaiškino, kad jie turi teisę keturiom valandom sulaikyti jį. Tačiau detektyvas pakrypo kita linkme - Evaldas prisiminė, kam pardavė savo automobilį, ir rado pirkėjo telefono numerį.

Kartu su Lietuvos miškų inspekcijos logotipais paženklintu visureigiu įtariamas pažeidėjas nuvyko pas uostamiesčio, garažuose Liepų gatvėje, dirbantį automobilio pirkėją.

Šis paaiškino, kad folksvageną taip pat pardavė, tačiau įtarimų sukėlė tai, kad vyriškis vertėsi ratų taisymu, tad aplinkui buvo sukrauta nemažai senų padangų.

A. Balsys pastebėjo ir greta esantį autobusiuką, kuriuo patogu gabenti padangas, šiukšles. Automobilis priklausė Alvydui Mikavičiui, dirbtuvių darbuotojui.

Šis labai sutrikęs gynėsi, kad jokių padangų ar šiukšlių esą jis nevežė ir gamtos nešiukšlino. Neva tai galėję padaryti naujieji "Volkswagen" savininkai.

Tačiau nuėjus į garažą buvo rasti lygiai tokie patys šiukšlių maišai, kaip ir miške. Mėtėsi ir automobilio detalių, o autobusiuke rastos ir statybinės medžiagos.

"Jis sakė, kad automobilį pardavė prieš daugiau nei savaitę Rietavo turguje. Šiukšlės rastos kaip tik pakeliui į Rietavą ir kaip tik po to, kai buvo parduota mašina", - sakė A. Balsys.

A. Mikavičius mušėsi į krūtinę, kad miško neteršė, tačiau kažkodėl vis dėlto sumokėjo 400 litų baudą ir įsipareigojo iki Kalėdų sutvarkyti aplinką.

Didelis vaidmuo - ir savivaldybėms

Andrius KAIRYS, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius

Šiais metais mūsų inspektoriams bausti už miško teršimą teko 8 kartus. Atliekų atsikratymas miškuose yra visos Lietuvos problema. Jei miškas privatus, mes iš pradžių geruoju prašome savininko išvežti šiukšles. Kitu atveju tenka bausti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Miškų teršėjai - išradingi, neretai jie net sučiupti už rankos moka išsisukinėti. Sako, aš ne šiukšlinu, o tvarkau. Kova su tokiais pažeidėjais yra sudėtinga.

Didelis vaidmuo tenka ir savivaldybėms, nes ypač rajonuose tiesiog nesudaroma sąlygų civilizuotais būdais atsikratyti atliekų. Žmonės neretai nori padoriai elgtis, bet tam nėra galimybių. Situacija dar labiau gali pablogėti, kai bus uždaryti šiuolaikinių reikalavimų neatitinkantys sąvartynai. Reikia daugiau antrinių žaliavų konteinerių.

Be abejo, problema yra ir žmonių mentalitetas, todėl jau dabar ruošiamasi į naujas mokyklų programas įvesti aplinkosauginių dalykų. Tausoti ir saugoti gamtą reikia pratinti nuo mažens.

Denisas NIKITENKA

Orchus · Senbūvis Pranešimų skaičius: 124 Join date: 2007-10-27

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15358286

Dėl šylančio klimato žibutės žydi rudenį

Anglija.lt
2007 gruodžio mėn. 19 d. 10:06

Jau netrukus ties išnykimo riba Britanijoje gali atsidurti pagrindinės pavasario pradžią žyminčios gėlės - žibutės ir snieguolės.

Biologai prognozuoja, kad dėl sušilusio ir gerokai pakitusio klimato, šios gėlės dažnai pradeda žydėti dar rudenį, o ne įprastu metu – pavasarį.
Būtent todėl jos gerokai dažniau nušąla, o žiedo auginimui rudenį panaudojusios visas jėgas, gėlės nebepajėgia pavasarį sužydėti dar kartą.

Pasak aplinkos pokyčius tyrinėjančio mokslininko Timo Sparkso, kiekvienais metais klimatas Britanijoje vis šiltėja. Tai esą stipriai įtakoja augalus – dėl švelnėjančių rudens orų sutrinka jų vegetacija, tad anot jo, jau netolimoje ateityje šalies kraštovaizdis gerokai pasikeis.

Čia pradės augti prie šiltesnio klimato pripratę augalai, o šalčiams atsparesnės rūšys tiesiog išnyks. Tai esą greičiausiai ir labiausiai pasijaus Britanijos pietinėje dalyje bei tankiai apgyvendintose, industrinėse vietovėse – kaip taisyklė, čia oro temperatūra būna kiek aukštesnė.